BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Veiksmažodžių daryba

Veiksmažodžių daryba


 


Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžiai gali būti sudaromi su 9 priesaginėmis morfemomis, 12 – priešdėlinių ir viena galūnine -ti.


Priesaginės veiksmažodžių darybos specifinis bruožas yra tas, kad iš esmės skiriasi vardažodinių ir veiksmažodinių vedinių darybos forma ir reikšmė.


Vardažodiniai veiksmažodžiai yra sudaromi iš būdvardžių ir daiktavardžių, labai retai iš įvardžių ir skaitvardžių. Šiai vedinių grupei priskiriami ir žodžiai, padaryti iš būdvardinės kilmės prieveiksmių (artinti, artėti : arti, tolinti : toli). Vardažodiniai vediniai ir jų pamatiniai žodžiai priklauso visai kitoms morfologinėms klasėms, o tarp veiksmažodžio reiškiamo veiksmo ir pamatinio žodžio žymimo daikto, asmens, ypatybės ir t. t. susiklosto įvairūs ir sudėtingi semantiniai santykiai. Tuos santykius ir reikia išsiaiškinti norint apibūdinti vedinio darybos reikšmę ir, ja pasiremiant, klasifikuoti vardažodinius veiksmažodžius į darybos kategorijas. Pavyzdžiui, su priesaga -auti gali būti sudaromi veiksmažodžiai iš kelių semantinių daiktavardžių tipų. Todėl priesagos -auti vediniai ir gali priklausyti keliems darybos tipams: iš asmenų pavadinimų padaryti vediniai reiškia būti tuo, kas išreiškiama pamatiniu žodžiu, iš konkrečių daiktų, gyvulių ar augalų pavadinimų – rinkti tai, ieškoti to, kas išreikšta pamatiniu žodžiu. Priesagos -uoti veiksmažodžiai gali būti visų įmanomų vardažodinių veiksmažodžių darybos tipų reprezentantai. Antra vertus, tą pačią darybos reikšmę gali turėti visai skirtingų priesagų vediniai, jei jie padaryti iš to paties tipo pamatinių žodžių. Tokie veiksmažodžiai sudaro atskirus darybos tipus, bet vieną darybos kategoriją. Yra nemaža ir tokių vardažodinių veiksmažodžių, kurių semantiniai ryšiai su pamatiniais žodžiais yra visiškai individualūs, netipiški, pvz.: dainuoti (: daina), galvoti (: galva), kirmyti (: kirmis), lukštenti (: lukštas), sielotis (: siela), spyruokliuoti (: spyruoklė), šalinti (: šalis), vyrauti (: vyras) ir t. t. Tokie žodžiai yra aiškūs vediniai, bet į darybos tipus jie negali būti skirstomi.


Veiksmažodiniai vediniai priklauso tai pačiai morfologinei klasei kaip ir jų pamatiniai žodžiai: ir vieni, ir kiti reiškia veiksmą. Išvestinis veiksmažodis nuo pamatinio skiriasi tik reiškiamo veiksmo intensyvumu, trukme, kryptimi ir t. t. Taigi suvokti semantinius ryšius tarp veiksmažodinių vedinių ir jų pamatinių žodžių yra žymiai lengviau negu tarp vardažodinių veiksmažodžių ir jų pamatinių vardažodžių. Tačiau formos atžvilgiu daug sudėtingesnė yra veiksmažodžių vedinių daryba. Vardažodiniai vediniai gali būti sudaromi tik su tokiomis priesagomis, kurios yra laikomos pagrindiniais darybinės morfemos variantais: -(i)auti, -enti, -ėti, -inėti, -inti, -yti, -(i)oti, -(i)uoti. Veiksmažodinių vedinių daryboje vartojama keletas vienos darybinės morfemos variantų. Vienos darybinės morfemos tų variantų turi daugiau, kitos – mažiau. Daugiausia variantų turi morfema -oti (21), morfema -uo(ti) turi 15 variantų, -ėti – 10, o -inti – tik 2. Be to, sudarant veiksmažodžius iš vardažodžių, pamatinio žodžio šaknis lieka nepasikeitusi, o veiksmažodinių vedinių daryboje tam tikros fonologinės sandaros pamatiniai kamienai negali likti nepasikeitę. Kai kurios priesagos reikalauja formalaus pamatinio žodžio pasikeitimo. Dėl to veiksmažodinių vedinių daryboje gana dažna šaknies balsių kaita ir metatonija.


Visai atskirai reikia kalbėti apie veiksmažodžius, padarytus iš ištiktukų. Ištiktukinių veiksmažodžių darybos forma nesudėtinga: visos devynios priesaginės morfemos dedamos tiesiai prie ištiktuko (daugiausia veiksmažodinės kilmės). Pagal darybos reikšmę šios rūšies veiksmažodžiai gali būtį suskirstyti į 2 darybos kategorijas: į vedinius, turinčius kartotinę reikšmę, ir vedinius, turinčius akimirkos, momentinę reikšmę.


Lietuvių kalbos priešdėliniai veiksmažodžiai yra daromi tik iš veiksmažodžių. Kaip ir veiksmažodinių priesagų vedinių, priešdėlinių veiksmažodžių darybos morfema, jungdamasi su pamatiniu žodžiu, nepakeičia jo morfologinės klasės. Ir pamatinis, ir išvestinis veiksmažodis žymi veiksmą. Priešdėlis tik apriboja, tam tikru požiūriu susiaurina pamatinio veiksmažodžio reikšmę. Visų pirma priešdėlis suteikia vediniui veiksmo baigtumo reikšmę. Visi lietuvių kalbos veiksmažodžiai, padaryti su priešdėliais, turi veiksmo galo ar tam tikros veiksmo ribos reikšmę, kitaip sakant, visi jie yra įvykio veikslo. Kai kurie priešdėliniai veiksmažodžiai tokią veiksmo ribos reikšmę ir teturi, kitokių semantinių ryšių tarp jų darybos afikso ir pamatinio žodžio įžiūrėti nė negalima. Tokių veiksmažodžių darybos reikšmė sutampa su jų gramatine įvykio veikslo reikšme. Jie sudaro vieną priešdėlinių veiksmažodžių darybos kategoriją. Tačiau daugelio priešdėlinių veiksmažodžių baigtumo reikšmė nėra abstrakti, ir vedinys rodo konkretų veiksmo pasibaigimo būdą. Darybinė tokių veiksmažodžių reikšmė yra siauresnė už gramatinę įvykio veikslo reikšmę, ją nulemia priešdėlio ir pamatinio veiksmažodžio reikšmės santykis. Jų santykiai esti labai įvairūs. Kartais iš to paties veiksmažodžio galima padaryti vedinius su visais 12 priešdėlių (atbėgti, apibėgti, įbėgti, išbėgti, nubėgti, pabėgti, parbėgti, perbėgti, prabėgti, pribėgti, subėgti, užbėgti). Visi jie priklauso atskiriems darybos tipams, bet tai pačiai darybos kategorijai (jie turi bendrą darybinę veiksmo krypties reikšmę). Antra vertus, su tuo pačiu priešdėliu gali būti sudaryti žodžiai, kurie apibendrina veiksmą visai kitokiu požiūriu, pvz.: atvažiuoti žymi veiksmą, vykstantį tam tikra kryptimi, atšerti (arklį) – didelio intensyvumo veiksmą. Tokie veiksmažodžiai priklauso skirtingoms darybos kategorijoms. Daugumos priešdėlinių veiksmažodžių atskirų darybos tipų reikšmės yra siauresnės už bendrą kategorinę reikšmę. Kartais tai pačiai darybos kategorijai priklausantys veiksmažodžiai, net ir padaryti su tuo pačiu priešdėliu, gali turėti nevienodas darybos reikšmes. Pvz., vedimai išbristi, išvažiuoti ir išnešioti, išmėtyti (jie žymi veiksmą, nukreiptą tam tikra kryptimi) skinasi savo siauresnėmis darybos reikšmėmis: vediniai, padaryti iš kartotinių veiksmažodžių (nešioti, mėtyti), rodo veiksmą, vykstantį į visas puses, o vediniai, padaryti iš slinkties veiksmažodžių (bristi, važiuoti), – veiksmą, vykstantį iš vidaus. Tokias siauresnes darybos reikšmes kartais lemia priešdėlio reikšmė, kartais – pamatinio veiksmažodžio priklausymas kokiam nors semantiniam tipui, o kartais ją suformuoti padeda sangrąžos afiksas.


Lietuvių kalboje yra nemaža priešdėlinių veiksmažodžių, kurių priešdėliai yra visiškai pakeitę pamatinio žodžio leksinę reikšmę. Tokių vedinių darybinės reikšmės negalima įžiūrėti dėl labai individualių priešdėlio ir pamatinio žodžio reikšmės santykių. Pvz.: apgauti, aptekti, atrodyti, įmanyti, išsigimti, ištikti, išvysti, nutuokti, nudėti, nustebti, nustoti, pagauti, pavydėti, perspėti, parduoti, pradėti, priklausyti, sugauti, sutikti, užtekti, užgauti.


Su galūne -ti sudaromi tik vieno tipo veiksmažodžiai. Tai žodžiai, padaryti dažniausiai iš būdvardžių ir turintys tokią pačią reikšmę, kaip ir būdvardiniai priesagos -ėti vediniai (darytis tokiam ar tapti tokiu, kas išreikšta pamatiniu žodžiu). Pvz.: mažti (: mažas) – plg.: mažėti, bukti (: bukas) – plg. bukėti.


 





























































































































































































































































































































































































































































Priesagų vediniai


Vardažodiniai vediniai


Darybos formantas


Pamatinis žodis


Pavyzdžiai


Daryti tokį ar tą, kas išreikšta pamatiniu žodžiu


-inti, -ina, -ino


laipsniuojami būdv.


daiktav. (asmenų ir medžiagų pavadinimai)


baltinti, gerinti


lenkinti, auksinti


-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo


laipsniuojami būdv.


daiktav. (asmenų ir medžiagų pavadinimai)


dvilinkuoti


šunsnukiuoti, angliuoti


-(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo


laipsniuojami būdv.


daiktav. (įvairios reikšmės)


atlapoti


aukoti, vagoti


-ėti, -ėja, -ėjo


daiktav. (konkretieji)


duobėti, raukšlėti


-enti, -ena, -eno


laipsniuojami būdv.


gaiventi


Būti tokiam ar tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu


-(i)auti, -(i)auja, -(i)avo


daiktav. (asmenų pavadinimai)


laipsniuojami būdv.


kalviauti, mokytojauti


atkaklauti


-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo


daiktav. (asmenų pavadinimai)


meistruoti, tinginiuoti


-(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo


laipsniuojami būdv.


kerėploti, paikioti


-inti, -ina, -ino


laipsniuojami būdv.


kerėplinti, klišinti


-inėti, -inėja, -inėjo


laipsniuojami būdv.


šnipinėti, aklinėti


Darytis, tapti tokiam ar virsti tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu


-ėti, -ėja, -ėjo


daiktav. (asmenų pavadinimai)


daiktav. (asmenų ir medžiagų pavadinimai)


baltėti, gražėti


lenkėti, geležėti


-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo


laipsniuojami būdv.


drėgnuoti, šlapiuoti


-(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo


laipsniuojami būdv.


kiauroti


-yti, -ija, -ijo


laipsniuojami būdv.


geltonyti, juodyti


Būti, dalyvauti ten, užsiimti tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu


-(i)auti, -(i)auja, -(i)avo


daiktav. (vietų, užsiėmimų pavadinimai)


atostogauti, lenktyniauti


-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo


daiktav. (vietų, užsiėmimų pavadinimai)


lenktyniuoti, sportuoti


Dirbti su tuo ar vartoti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu


-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo


daiktav. (įrankių pavadinimai)


dūduoti, siurbliuoti


-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo


daiktav. (įrankių pavadinimai)


blizgiauti, patrankauti


-(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo


daiktav. (įrankių pavadinimai)


kaušoti, meškerioti


Ieškoti, gaudyti, rinkti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu


-(i)auti, -(i)auja, -(i)avo


daiktav. (konkrečių daiktų, gyvulių, paukščių, augalų pavadinimai)


baravykauti, gėliauti, pinigauti


-inėti, -inėja, -inėjo


daiktav. (konkrečių daiktų, gyvulių, paukščių, augalų pavadinimai)


blusinėti, paukštinėti, žolinėti


Jausti, turėti, pergyventi tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu


-(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo


daiktav. (abstraktieji)


dūmoti, galioti


-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo


daiktav. (abstraktieji)


apmauduoti, sapnuoti


Vesti, veisti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (tik sangrąžiniai veiksmažodžiai)


-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo


daiktav. (gyvulių pavadinimai)


paršiuotis, veršiuotis


Mušti per tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu


-(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo


daiktav. (kūno dalių pavadinimai)


spranduoti, snukiuoti


Veiksmažodžių vediniai


Ne kartą daryti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (kartotinė reikšmė)


-(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo, (-čioti, -oti,


-l(i)oti, -n(i)oti, -snoti, -alioti, -ailioti,…


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


kilioti, sekioti, pūsčioti, deglioti, keiksnoti, guinioti, kilsnoti, gaišalioti, pirkailioti


-inėti, -inėja, -inėjo


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


griuvinėti, virtinėti


-ėti, -i, -ėjo (-sėti, -elėti)


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


čiupinėti, birbsėti, snaudelėti


-yti, -o, -ė (-styti, -dyti)


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


rėžyti, spardyti, sagstyti


-uoti, -uoja, -avo (-uliuoti, -uriuoti)


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


sūpuoti, dirbuliuoti, stūguriuoti


-auti, -auja, -avo (-ikauti)


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


juokauti, meilikauti


-inti, -ina, -ino


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


sukinti


Atlikti veiksmą dėl to, kad vyktų pamatiniu žodžiu išreikštas veiksmas (priežastinė reikšmė)


-inti, -ina, -ino (-dinti)


veiksmaž. (savaiminio veiksmo ar būsenos)


auginti, želdinti


-yti, -o, -ė (-dyti)


veiksmaž. (savaiminio veiksmo ar būsenos)


aušyti, gydyti


Ilgą laiką pamažu dirbti, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (ištisinės trukmės reikšmė)


-ėti, -ėja, -ėjo (-dėti, -di, -dėjo)


veiksmaž. (įvairios reikšmės)


aušėti, lūžėti, sverdėti


-oti, -o, -ojo (-soti, -so, -sojo,


-alioti)


veiksmaž. (įvairios reikšmės)


glūdoti, stingsoti, kabalioti


Atlikti menkesnį, mažiau intensyvų veiksmą negu pamatiniu žodžiu išreikštas veiksmas (mažybinė reikšmė)


-enti, -ena, -eno


veiksmaž. (įvairios reikšmės)


lašenti, duzgenti


-ėti, -i, -ėjo


veiksmaž. su priešdėliu pa-


pabėgėti, palypėti


Veiksmą, nusakytą pamatiniu žodžiu, atlikti labai staigiai (akimirkos, momentiškumo reikšmė)


-telėti, -telėja, -telėjo (-terėti)


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


baubtelėti, riktelėti


Ištiktukiniai vediniai


Kartotinės reikšmės veiksmažodžiai


-oti, -oja, -ojo (-ioti, -čioti, -nioti)


ištiktukai


kadaroti, makalioti, dilgčioti, baksnoti


-ėti, -i, -ėjo (-sėti)


ištiktukai


blyksėti, pokšėti, tvinksėti


-enti, -ena, -eno


ištiktukai


kicenti, tipenti


-uoti, -uoja, -avo


ištiktukai


čyruoti, tabaluoti


-inėti, -inėja, -inėjo


ištiktukai


capinėti, trepinėti


-inti, -ina, -ino


ištiktukai


bakšinti, riukinti


-yti, -o, -ė


ištiktukai


krapštyti


Momentinės reikšmės veiksmažodžiai


-telėti, -telėja, -telėjo (-terėti)


ištiktukai


bumbtelėti, trinktelėti


Priešdėlių vediniai


Darybos forman-


tas


Pamatinis žodis


Darybinė tipo reikšmė


Pavyzdžiai


Atlikti pamatinio veiksmažodžio veiksmą tam tikra kryptimi (krypties reikšmė)


ap(i)-


slinkties veiksmaž.


tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


kryptis aplink ką


apibėgti, apeiti


apmūryti, apkalti


at(i)-


slinkties veiksmaž.


tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


kryptis aplink ką


kryptis nuo ko


 


kryptis atgal (grįžtamojo veiksmo)


atlėkti, atvažiuoti


atplėšti, atgnybti


 


atnarplioti, atpasakoti


į-


slinkties veiksmaž.


kryptis į vidų


kryptis į viršų


įbėgti, įnešti


įkopti


iš-


slinkties veiksmaž.


kartotiniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


kryptis iš vidaus


kryptis į visas puses


išbristi, išvažiuoti


išnešioti, išmėtyti


nu-


slinkties veiksmaž.


tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


kryptis tolyn, žemyn


kryptis į visas puses


nubėgti, nutūpti


nukloti


pa-


slinkties veiksmaž.


kryptis po kuo, tolyn


palįsti, pabėgti


par-


slinkties veiksmaž.


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


kryptis namų link


kryptis žemyn


pareiti, parbėgti


parmušti, parkristi


per-


slinkties veiksmaž.


tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


kryptis per ką (paviršiumi ar kiaurai)


grįžtamojo veiksmo


 


dalinimo pusiau


perpilti, perbėgti, perdurti


perdaryti, perrašyti


 


pergnybti, perskelti


 


pra-


slinkties veiksmaž.


tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


kryptis pro šalį


kryptis per ką


pravažiuoti, praeiti


pradilinti, prakalti


pri-


slinkties veiksmaž.


tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


kryptis artyn (prie ko)


kryptis į vidų


pribėgti, prilipti


pripilti, priveržti


su-


slinkties veiksmaž.


slinkties kartotiniai veiksmaž.


kryptis vienas į kitą, į vieną vietą


kryptis ten ir atgal


suaugti, suglausti, suvažiuoti


sujodinėti, subėgioti


už-


slinkties veiksmaž.


tranzityviniai aktyvaus veiksmo veiksmaž.


kryptis ant ko ir į ką


kryptis už ko


užlipti, užvažiuoti


užkišti, užmesti


Atlikti veiksmą, trunkantį tam tikrą laiką (laiko reikšmė)


iš-


savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.


tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme


išgyventi, išbūti


pra-


savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.


tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme


pragyventi, prabūti


į(si)-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


ilgai trunkantis veiksmas


įsiklausyti, įsidejuoti


(si)-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


ilgai trunkantis veiksmas


užsiklausyti


nu-


savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.


momentinis veiksmas


nubusti


pra-


savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.


momentinis veiksmas


prabusti


pri-


savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.


momentinis veiksmas


pritrūkti, prireikti


su-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


momentinis veiksmas


suklikti, surikti


Atlikti mažesnio intensyvumo veiksmą negu veiksmas, pasakytas pamatiniu žodžiu


ap-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme


apraminti, apdailinti


nu-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme


nugerti, numigti


pa-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme


pakalbėti, paskaldyti


pra-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme


pramalti, praskaldyti


pri-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


tipo reikšmė sutampa su bendra kategorine reikšme


privengti


Atlikti didesnio intensyvumo veiksmą negu veiksmas, pasakytas pamatiniu žodžiu (gausumo reikšmė)


at-


aktyvaus veiksmo veiksmaž., sangrąžinis veiksmaž.


iki soties vykstantis gausus veiksmas


atšerti, atsidžiaugti


į-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


iki soties vykstantis gausus veiksmas


įgrasinti, įkalbėti


iš-


įvairios reikšmės veiksmaž.


iki soties vykstantis gausus veiksmas


išdailinti, išgražėti, išsigriausti


pri-


įvairios reikšmės veiksmaž.


iki soties vykstantis gausus veiksmas


prigirti, prigyventi


už-


įvairios reikšmės veiksmaž.


iki soties vykstantis gausus veiksmas


užgriauti (darbu), užpenėti


nu-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


per daug, nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą veiksmas


nukietinti, nudailinti


per-


savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.


per daug, nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą veiksmas


peraugti, pernokti


pra-


savaiminio veiksmo ar būsenos veiksmaž.


per daug, nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą veiksmas


praaugti


už-


įvairios reikšmės veiksmaž.


per daug, nenatūraliai padidintas, peržengiąs įprastinę ribą veiksmas


užrėkti (sąžinės balsą)


at-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


neigiamo rezultato veiksmas


atkirsti (kirvį), atkratyti (plaučius)


iš-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


neigiamo rezultato veiksmas


išganyti (pievą)


nu-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


neigiamo rezultato veiksmas


nuganyti (avižas)


pra-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


neigiamo rezultato veiksmas


pragerti


ap-


aktyvaus veiksmo veiksmaž.


Rodyk draugams

Rašyti komentarą