BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Veiksmažodis

Veiksmažodis


 


Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?


Sninga, važiuoja, dainuoja; žaidė, keliavo, dejavo; bėgdavo, šaukdavo, skaitydavo; rašys, stums, skris…


Gramatikos veiksmo sąvoka nesutampa su buitine – tai įvairių įvairiausi procesai, reiškiniai, susiję su veikėju, laiku ir tikrove. Veikėjai įvairūs – žmogus ir aplinkos gyviai bei daiktai. Pvz., žmogus plaukia, žąsis plaukia, rąstas plaukia. Negyvo daikto veiksmas nepriklauso nuo veikėjo valios ir yra savaiminis. Savaiminiai procesai be veikėjų: lyja, sninga, darganoja, temsta ir kt.


Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo veikėjo valios, ar veikėjas yra aktyvus, ar pasyvus, visus veiksmažodžius galima skirti į dvi dideles grupes: aktyvaus veiksmo ir būsenos veiksmažodžius.


Aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai dvejopi: a) reiškiantys veiksmą, orientuotą į išorinį pasaulį – juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma: Norėjau čia, pušyno pakrašty, pasistatyti palapinę. (J.) Kasdienybe, tu panaši į malūną: sunkūs tavo girnų akmenys mala ir sumala gražiausias svajones. (E. M.); ir b) reiškiantys paties veikėjo vienokį ar kitokį elgimąsi šiame pasaulyje: Iš tolimųjų kraštų grįžo į tėviškę vieversiai ir, skrisdami per Vilniaus miestą, čiulbėjo giedojo linksmą pavasario giesmelę. (A. V.) Vieną kartą traukė dykuma didelis karavanas. (J. Blč.)


Būsenos veiksmažodžiai taip pat dvejopi: a) kintamosios, kryptingos būsenos veiksmažodžiai (augti, bukti, gesti, rimti, senti, tukti) ir b) statinės, nekintamosios būsenos veiksmažodžiai (būti, blizgėti, boluoti, dirvonuoti).


Būsenos veiksmažodžiai taip pat gali valdyti galininką, tik jų veiksmas nekeičia daikto, pvz., matyti namą, mylėti tėvynę, girdėti muziką tai visai ne tas pat, kas megzti pirštinę.


Labiausiai veiksmažodį kaip kalbos dalį apibrėžia dvi kamienui būdingos kategorijos – galėjimas-negalėjimas valdyti galininką (tranzityvumas – iš lot. k., t. y. veiksmo galėjimas ar negalėjimas pereiti į tiesioginį objektą) ir veiksmo trukmės-baigtumo priešprieša (veikslas). Dar visas labai įvairias (asmenuojamas, linksniuojamas ir nekaitomas) veiksmažodžio formas jungia į vieną kalbos dalį nuo veiksmažodžio kamieno reikšmės priklausantis galėjimas prisijungti prieveiksmius (greitai bėgti, greitai bėga, greitai bėgtų, greitai bėgantis, greitai bėgdamas ir t. t.).


Tranzityvumas reiškiamas sakinio modeliu (veiksnys – tarinys – tiesioginis papildinys), kai kuriomis priesagomis (plg. auginti ką ir augti); sangrąžos afiksas pakeičia tranzityvumą (keisti keistis, prausti praustis). Formalioji raiška sudėtinga, bet galėjimas valdyti priklauso nuo to, ką reiškia veiksmažodžio kamienas.


Veikslai paprastai žymimi žodžių darybos priemonėmis. Nepriešdėliniai veiksmažodžiai (su mažomis išimtimis) yra eigos veikslo, o priešdėliniai (taip pat su nedidelėmis išimtimis) yra įvykio veikslo.


Eigos veikslas:


Piemenys už upės laužą kuria. (E. M.)


Gaudžia vėjai piktai, drumsčia tamsą audringos nakties. (V. M.-P.)


Gyvenimas per striukas, kad dar sunkumus kokius nešiotumės. (P. M.)


Buvo kartą ožka ir turėjo septynis ožkelius, ji juos taip mylėjo, kaip kiekviena motina savo vaikus myli. (J. Blč.)


Priešdėlinių eigos veikslo veiksmažodžių yra dvejopų: a) tik esamojo laiko su krypties priešdėliais: ateina (eiga) – atėjo (įvykis), išvažiuoja (eiga) – išvažiavo (įvykis) ir b) kai priešdėlis keičia reikšmę individualiai arba be jo nevartojamas: atrodyti, priklausyti, pavydėti (plg. rodyti, klausyti).


Įvykio veikslas:


Klumpės štai, Egluže, sudėvėki jas. (S. N.)


Ugniavietė kamine priblėso. (L. P.)


Vieversėlis pavyturiuos, pavyturiuos ir vėl krinta ant žemės. (Ž.)


Tą vakarą Gaidžgalės karčemoje ėmė ir pragydo višta. (K. B.)


Ten močiutė užlingavo raudomis mane. (M.)


Nepriešdėlinių įvykio veikslo veiksmažodžių, reiškiančių ne trukmę, o visumą, yra taip pat dvi grupės: a) su akimirkos priesagomis -el(ė)ti, -er(ė)ti: šūktelėti, švystelėti, žvilgterėti, švilpterti (veiksmo baigtumą lemia trumpumas); b) be priesagų: duoti, gauti, rasti, gimti, mirti, spjauti, tėkšti, durti, spirti. Dalis jų taip pat reiškia trumpą veiksmą, o kitiems reikia konteksto. Pvz., Vincas Mykolaitis-Putinas mirė (įvykis) 1967 metais ir Manasis kai mirė (eiga), įsigeidė barsuko mėsos. (P. C.)


Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis, laikais, skaičiais, nuosakomis.


Veiksmažodis turi tris nuosakas: tiesioginę (valgo, valgė, valgydavo, valgys), kuri nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą; tariamąją (valgyčiau, valgytų), reiškiančią galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga; liepiamąją (valgyk), kuri reiškia liepimą, raginimą. Tariamoji ir liepiamoji nuosakos laikų neturi.


Veiksmažodis turi pagrindines formas, iš kurių daromos išvestinės.


Pagrindinės veiksmažodžio formos yra trys: bendratis, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko III asmuo (skaityti, skaito, skaitė; kelti, kelia, kėlė).


Išvestinės veiksmažodžio formos yra būtasis dažninis  ir būsimasis laikas, tariamoji ir liepiamoji-geidžiamoji nuosaka, dalyviai, padalyviai, pusdalyviai, būdiniai ir siekiniai.


Veiksmažodis turi tris asmenuotes. Jas nustatome pagal esamojo laiko III asmens galūnę. (Padeda prisiminti žodis a l i o).


 



















Asmenuotės

I II III
-a -i -o
piešia tyli mato


 


Veiksmažodžiai kartais gali turėti sangrąžos dalelytę -si (-s). Tada jie vadinami sangrąžiniais. Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia. Sangrąžiniai veiksmažodžiai dažniausiai pasako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi…), tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi…).


Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po priešdėlio: pasirašyti, atsistoti. Nepriešdėlinių veiksmažodžių sangrąžos dalelytė yra žodžio gale: juokiasi, giriasi, kelsis.


Veiksmažodžiai gali būti ir beasmeniai (maudžia, temsta). Jie turi tik trečiojo asmens formą ir nežymi jokio asmens. Jie kaitomi laikais (aušta, aušo, aušdavo, auš; rūpi, rūpėjo, rūpėdavo, rūpės). Beasmeniai veiksmažodžiai reiškia savaime vykstantį veiksmą.


Veiksmažodžiai yra pirminiai, antriniai ir mišrieji.


 


Veiksmažodžių asmenys ir skaičiai


 


Veiksmažodžių kaitymas asmenimis, nuosakomis, laikais ir skaičiais yra asmenavimas.


Žodžiai aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos rodo, įvardija asmenį. Jie vadinami asmeniniais įvardžiais.


Gramatikoje asmuo yra ne tik žmogus, bet ir paukštis, žvėris…


Veiksmažodžių yra du skaičiai – vienaskaita ir daugiskaita – ir trys asmenys.


Veiksmažodžių galūnės rodo jų asmenį ir skaičių.


 


Vienaskaita


Aš (I asmuo) dainuoju.


Tu (II asmuo) dainuoji.


Jis, ji (III asmuo) dainuoja.


 


Daugiskaita


Mes (I asmuo) dainuojame.


Jūs (II asmuo) dainuojate.


Jie, jos (III asmuo) dainuoja.


 


Veiksmažodžių laikai


 


Veiksmažodžiai turi keturis laikus: esamąjį laiką, būtąjį kartinį laiką, būtąjį dažninį laiką ir būsimąjį laiką.


 


Esamasis laikas (dabartis)


 


Esamasis laikas rodo, kad veiksmas vyksta dabar, šiuo metu.


Rašo, stovi, neša, žaidžia, snūduriuoja, laukia, traukia, šaukia, joja…


Esamojo laiko veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnės po minkštojo priebalsio yra -iame, -iate (tariame -eme, -ete).


Verkiame, laužiame, šaukiame, plaukiame; verkiate, laužiate, šaukiate, plaukiate


 


Esamojo laiko veiksmažodžių


asmenavimas


 


Vienaskaita


piešiu, sapnuoju.


Tu pieši, sapnuoji.


Jis, ji piešia, sapnuoja.


 


Daugiskaita


Mes piešiame, sapnuojame.


Jūs piešiate, sapnuojate.


Jie, jos piešia, sapnuoja.


 


Būtasis kartinis laikas (praeitis)

 


Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai rodo praeityje vieną kartą vykusį veiksmą.


Stovėjo, važiavo, keliavo, šuoliavo, dejavo, lingavo, žydėjo, verkšleno…


Jei būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė yra -o, tai vienaskaitos antrojo asmens galūnė  -ai, o jei būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė -ė, tai vienaskaitos antrojo asmens galūnė -ei.


Ėjo – ėjai;


jojo – jojai;


kapojo – kapojai


Traukė – traukei;


šaukė – šaukei;


vedė – vedei


 


Būtojo kartinio laiko


veiksmažodžių asmenavimas


 


Vienaskaita


svajojau, žaidžiau.


Tu svajojai, žaidei.


Jis, ji svajojo, žaidė.


 


Daugiskaita


Mes svajojome, žaidėme.


Jūs svajojote, žaidėte.


Jie, jos svajojo, žaidė.


  


Būtasis dažninis laikas (praeitis)


 


Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai rodo praeityje dažnai vykusį veiksmą. Tai išvestinė forma, daroma iš bendraties kamieno, priesagos -dav- ir asmenų galūnių.


Kasdavo, rasdavo, rišdavo, žaisdavo, nešdavo, megzdavo, švilpdavo, dirbdavo, lipdavo, ruošdavo…


 


Būtojo dažninio laiko


veiksmažodžių asmenavimas


 


Vienaskaita


megzdavau, regzdavau.


Tu megzdavai, regzdavai.


Jis, ji megzdavo, regzdavo.


 


Daugiskaita


Mes megzdavome, regzdavome.


Jūs megzdavote, regzdavote.


Jie, jos megzdavo, regzdavo.


 


Būsimasis laikas (ateitis)


 


Būsimasis laikas rodo, kad veiksmas vyks ateityje. Tai išvestinė forma, daroma iš bendraties kamieno, priesagos -s-, -si- ir asmenų galūnių. trečias asmuo galūnių neturi (šauks, važiuos).


Lauksiu, brisi, keps, kauksime, stumsite, trauks, mesiu, neši, kas, žiūrėsime, skaitysite, rašys


 


Būsimojo laiko


veiksmažodžių asmenavimas


 


Vienaskaita


zirsiu, grėbsiu.


Tu zirsi, grėbsi.


Jis, ji zirs, grėbs.


 


Daugiskaita

Mes zirsime, grėbsime.


Jūs zirsite, grėbsite.


Jie, jos zirs, grėbs.


 


Būsimojo laiko


veiksmažodžių rašyba


 


Paskutinė būsimojo laiko kamiengalio (kamienas – žodžio dalis, kuri lieka atmetus galūnę) priebalsė rašoma taip, kaip tariama: s arba š.


Veš, droši, ūš, megs, zirs, dūgs, regs, grimsi…


Dviskiemenių veiksmažodžių, kurių bendratys baigiasi -yti, -(i)ūti, būsimojo laiko trečiojo asmens šaknies balsiai -y- ir -ū- sutrumpėja (žymimi raidėmis i ir u). Skiemenys skaičiuojami be priešdėlių.


Lyti – lis;


gyti – gis;


būti – bus;


žūti – žus;


džiūti – džius;


griūti – grius;


gyti – gis…


Išimtys. Siūti – siūs, vyti – vys.


Kiti veiksmažodžiai būsimojo laiko trečiajame asmenyje išlaiko bendraties balsę(-i- arba -y-, -u- arba -ū-).


Dygti – dygs;


rūgti – rūgs;


plyšti – plyš;


slysti – slys…


Įsidėmėti! Balsė e rašoma visų laikų daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnėse (-me, -te).


Dirbame, dirbate; dirbome, dirbote; dirbdavome, dirbdavote; dirbsime, dirbsite


 


Bendratis (veiksmo pavadinimas)


 


Bendratis yra veiksmažodžio forma, kuri reiškia tik bendrą veiksmo pavadinimą, nerodo laiko, skaičiaus, asmens.


Bendratis baigiama formantu -ti, kurio balsė yra trumpa.


Eiti, rašyti, galvoti, stovėti, džiūti, nešti, traukti


Su mandagumo žodžiais prašom, prašyčiau, prašau vartojama bendratis: prašom pasakyti, prašom perduoti…

Rodyk draugams

Rašyti komentarą