BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Skaitvardis

 

Skaitvardis


 


Skaitvardis yra kalbos dalis, kuri žymi skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus kiek? kelintas? kelinta? Nuo kitų kiekybę reiškiančių žodžių jis skiriasi skaičiuojamų daiktų kiekio tikslumu. Plg. Ten buvo daugybė (daiktavardis) žmonių ir Ten buvo šimtas (skaitvardis) žmonių.


Pirmoji skaitvardžio paskirtis – reikšti daiktų kiekį, o tik vėliau, ištobulėjus žmogaus mąstymui, skaičius imtas suvokti ir kaip atskiras nuo daikto: Du ir du bus keturi.


Tik matematikoje skaičių dalys reiškiamos trupmenomis (viena antroji, dvi šešioliktosios). Buitinėje kalboje vartojami kiti tiksliai daikto dalį pasakantys žodžiai (pusė, ketvirtis, trečdalis, ketvirtadalis, pusantro, pustrečio, du su puse). Tai daiktavardžiai, dūriniai su skaitvardžiais ir žodžių junginiai. Mama, siųsdama vaiką į parduotuvę, prašo nupirkti pusę ar ketvirtį, o ne vieną antrąją ar vieną ketvirtąją kepaliuko duonos.


Skaitvardis skiriamas tik pagal reikšmę, o gramatinės šios kalbos dalies ypatybės labai įvairios. Todėl ir apie skaitvardžių struktūrą, ir apie kaitymą patogu kalbėti, tik juos suklasifikavus pagal reikšmę.


Skaitvardis labai uždara žodžių klasė. Jų negalima padaryti iš kitų kalbos dalių. Priesaginė daryba būdinga tik kalbos dalies viduje, kai vieni skaitvardžiai daromi iš kitų.


Kadangi skaitvardžiai reiškia tikslų skaičių, tai jie negali jungtis su reikšmę keičiančiais žodžiais. Pavyzdžiui, su daiktavardžiais vartojami būdvardžiai (gražus oras, greitas važiavimas), su veiksmažodžiais ir būdvardžiais jungiasi prieveiksmiai (greitai važiuoja, labai geras), o prie skaitvardžio negalima prijungti nei būdvardžio, nei prieveiksmio.


Vienais skaitvardžiais atsakoma į klausimą kiek?, o kitais – į klausimą kelintas? Pagal tai visi skaitvardžiai skiriami į du poklasius kiekinius ir kelintinius.


Skaitvardžiai, kurie pasako daiktų skaičių arba patį skaičių ir atsako į klausimą kiek?, yra kiekiniai.


vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt, vienuolika, dvylika, trylika, keturiolika, penkiolika, šešiolika, septyniolika, aštuoniolika, devyniolika, dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt, penkiasdešimt, šešiasdešimt, septyniasdešimt, aštuoniasdešimt, devyniasdešimt, šimtas, tūkstantis, milijonas, milijardas, dvi antrosios…


Skaitvardžiai, kurie pasako skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimą kelintas? kelinta?, yra kelintiniai.


pirmas, antras, trečias, šimtas penkiasdešimt aštuntas…


Į klausimą kiek? gali atsakyti ir kitų kalbos dalių žodžiai (daug vyrų, maža naudos, keliolika dienų). Iš kitų visų kiekybę reiškiančių žodžių skaitvardis reiškia tikslų skaičių.


 


Morfologinės ypatybės


 


Skaitvardis yra linksniuojama kalbos dalis; išimtį sudaro sutrumpėję dešimčių pavadinimai (dešimt, dvidešimt… devyniasdešimt) ir tradiciniai trupmeniniai skaitvardžiai (pusantro, -os, pustrečio, -os ir pan.). Vieni linksniuojamieji skaitvardžiai panašūs į daiktavardžius, kiti į būdvardžius.


Daiktavardiškieji ir būdvardiškieji skaitvardžiai pirmiausia skiriasi pagal giminės kategoriją: daiktavardiškieji skaitvardžiai yra kurios vienos (vyriškosios ar moteriškosios) giminės, būdvardiškieji – kaitomi giminėmis.


Vyriškosios giminės formą turi pagrindiniai skaitvardžiai šimtas, tūkstantis (kai kuriose tarmėse tūkstantis yra moteriškosios giminės, i kamieno), milijonas, milijardas, visi kuopiniai skaitvardžiai (dvejetas, trejetas…) ir tradiciniai trupmeniniai skaitvardžiai su sandu -dalis (trečdalis, du trečdaliai). Moteriškosios giminės yra dešimtis, skaitvardžiai su sandu -lika (vienuolika… devyniolika) ir samplaikiniai trupmeniniai skaitvardžiai (viena antroji, penkios aštuntosios…).


Giminėmis kaitomi pagrindiniai kiekiniai skaitvardžiai vienas viena, du – dvi iki devyni devynios, visi dauginiai (dveji dvejos…) ir visi kelintiniai skaitvardžiai (pirmas – pirma, antras antra…). Vyriškosios ir moteriškosios giminės formas turi mišriųjų skaičių pavadinimai su sandu pus- (pusantro – pusantros, pustrečio – pustrečios…). Skaitvardis trys turi tik vietininko linksnio atskiras vyriškosios ir moteriškosios giminės formas (trijuose, trijose); kiti linksniai turi po vieną giminės atžvilgiu neutralią formą. Po vieną formą teturi kai kurie skaitvardžio du, dvi linksniai (dviejų, dviem, dviem).


Skaitvardis vienas ir visi kelintiniai skaitvardžiai, be vyriškosios ir moteriškosios, turi dar bevardės giminės formas (viena, pirma, antra… dešimta…), dažniausiai vartojamas teiginių eilei nusakyti, pvz.: Pirma, laiko neturėjau, o antra, niekas manęs nekvietė.


Visi kiekiniai skaitvardžiai, išskyrus vienas, -a, savo reikšme yra susiję su daugiskaita, tačiau skaitvardžių santykiai su morfologine skaičiaus kategorija yra gana sudėtingi. Vieni skaitvardžiai turi tik vienaskaitos formas, kiti tik daugiskaitos, treti – kaitomi skaičiais. Vienaskaitos formą turi skaitvardžiai nuo vienuolikos iki devyniolikos ir visi kuopiniai skaitvardžiai: dvejetas, trejetas… (daugiskaitos formas turi tik tie priesagos -etas vediniai, kurie vartojami kaip daiktavardžiai). Daugiskaitiniai yra pagrindiniai kiekiniai skaitvardžiai nuo trijų iki devynių ir visi dauginiai skaitvardžiai (dveji, dvejos… devyneri, devynerios). Skaitvardis du, dvi yra išlaikęs kai kurių linksnių dviskaitos formas, bet dabartinės kalbos požiūriu jis jau laikomas daugiskaitiniu.


Skaičiais kaitomi skaitvardžiai vienas, viena, dešimtis, šimtas, tūkstantis, milijonas, milijardas. Daugiskaitos formos dešimtys, šimtai, tūkstančiai… eina samplaikinių skaitvardžių dėmenimis (trys dešimtys, keturi šimtai, penki tūkstančiai septyni šimtai penkiolika); jos vartojamos ir su kuopiniais skaitvardžiais (trejetas šimtų) bei kitais kiekį reiškiančiais žodžiais (keletas šimtų, daug tūkstančių) arba reiškia neapibrėžtą didelį kiekį: tūkstančiai „daugybė“ žmonių. Skaitvardžio vienas, viena daugiskaita vieni, vienos turi ir dauginio skaitvardžio reikšmę. Eidami su daugiskaitiniais daiktavardžiais, daugiskaitos formą gauna ir trupmeniniai skaitvardžiai su sandu pus-: pusantrų metų (plg. pusantro mėnesio).


Skaičiais kaitomi visi kelintiniai skaitvardžiai: pirmas, pirma – pirmi, pirmos; antras, antra – antri, antros… Su kelintinių skaitvardžių daugiskaitos formomis sudaromi ir trupmeniniai skaitvardžiai (jeigu jų pirmoji dalis yra ne skaitvardis viena), pvz.: dvi trečiosios, trys dešimtosios, penkiolika šimtųjų, bet viena antroji.


Linksniais vieni skaitvardžiai kaitomi kaip daiktavardžiai, kiti kaip būdvardžiai. Skaitvardžiai, turintys kurios vienos giminės formą, linksniuojami kaip daiktavardžiai (išskyrus vieną kitą išimtį), o giminėmis kaitomieji — kaip būdvardžiai. Linksniais nekaitomi sutrumpėję dešimčių pavadinimai (dešimt, dvidešimt… devyniasdešimt), bet kalba ir juos stengiasi įtraukti į linksniavimo sistemą. Formą dešimt įprasta vartoti vardininko ir galininko reikšme, o kitų linksnių reikšme dažniausiai vartojamos skaitvardžio dešimtis formos, plg. dešimt žmonių, dešimties žmonių, dešimčiai žmonių… Pagal dešimties pavyzdį netiesioginių linksnių formos atsiranda ir šalia galūnių neturinčių sudurtinių dešimčių pavadinimų su dėmeniu -dešimt, pvz.: turėjo dvidešimt metų, grįžo po dvidešimties (dviejų dešimčių) metų, buvo dvidešimčia (dviem dešimtimis) metų jaunesnis. Trupmeniniai skaitvardžiai su dėmeniu pus- nelinksniuojami, jie tik turi kilmininko formą.


Samplaikinių kiekinių skaitvardžių linksniuojami visi žodžiai (išskyrus tuos, kurie iš viso nelinksniuojami), pvz.: šimtas penki, šimto penkių, šimtui penkiems ir t. t.; du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt trys, dviejų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt trijų ir t. t. Tačiau kartais (ypač šnekamojoje kalboje) tokių skaitvardžių linksniuojamas tik paskutinis žodis, pvz.: trys šimtai penkiolika, trys šimtai penkiolikos…


Samplaikinių kelintinių skaitvardžių visada linksniuojamas tik paskutinis žodis, pvz.: penki šimtai aštuoniasdešimt penktas ( penkta), penki šimtai aštuoniasdešimt penkto ( penktos) ir t. t.


Kelintiniai skaitvardžiai turi įvardžiuotines formas, daromas taip pat kaip būdvardžių įvardžiuotinės formos, pvz.: pirmasis, pirmoji, antrasis, antroji, dešimtasis, dešimtoji, šimtas trisdešimt penktasis, šimtas trisdešimt penktoji.


Skaitvardis pirmas, pirma turi aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formas: pirmesnis, pirmesnė; pirmiausias, pirmiausia. Iš jų savo ruožtu sudaromos įvardžiuotinės formos: pirmesnysis, pirmesnioji, pirmiausiasis, pirmiausioji.


 


Kiekiniai skaitvardžiai


 


Kiekiniai skaitvardžiai dar skirstomi į nevienodo gausumo ir paskirties grupes. Tai pagrindiniai, dauginiai, kuopiniai ir trupmeniniai skaitvardžiai.


 


Pagrindiniai skaitvardžiai


Jais skaičiuojama nuo vieno iki begalybės. Bet praktiškai skaitvardžių vartojama ne tiek jau daug. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ skaitvardžių apskritai užfiksuota 116. Matematika taip pat išsiverčia ne skaičiais, o įvairiais jų simboliais.


Nuo vieno iki dešimties skaičiuojama paprastaisiais skaitvardžiais:


vienas, viena                                  šeši, šešios


du, dvi                                            septyni, septynios


trys                                                 aštuoni, aštuonios


keturi, keturios                              devyni, devynios


penki, penkios                                dešimt


Šie skaitvardžiai, išskyrus dešimt, kaitomi giminėmis ir linksniais: vienas viena linksniuojama kaip būdvardis geras gera; keturi keturios, penki penkios, šeši šešios, septyni septynios, aštuoni aštuonios, devyni – devynios kaip žali žalios.


Kaitomieji skaitvardžiai skiriasi nuo būdvardžių tik tuo, kad turi vieno skaičiaus formą.


Savotiškai linksniuojami skaitvardžiai du, dvi ir trys:


 
































 


Dviskaita


Daugiskaita


V.


du, dvi


trys


K.


dviejų


trijų


N.


dviem


trims


G.


du, dvi


tris


Įn.


dviem


trimis


Vt.


dviejuose, dviejose


trijuose, trijose


 


Šie skaitvardžiai kaitomi giminėmis, bet ne visos jų formos skirtingos. Skaitvardžio du giminę skiria vardininko, galininko ir vietininko formos, o skaitvardžio trys – tik vietininkas.


Dešimt yra nekaitomas, nederinamas skaitvardis. Sakinyje vartojamas kaip prieveiksmis daug ir valdo kilmininką. Plg. dešimt vyrų ir daug vyrų. Greta dešimt vartojamas daiktavardis su galūne -is, padarytas iš to paties skaitvardžio: dešimtis (: dešimt). Jis reiškia taip pat tikslų skaičių, nes turi skaitvardžio kamieną ir vartojamas skaičiuojant (dvi dešimtys dvidešimt, trys dešimtys trisdešimt…). Bet, kad tai daiktavardis, rodo jo vartojimas su derinamuoju žodžiu: Gavau visą dešimtį obuolių. Plg. Sutikau visą būrį draugų. Dešimtis linksniuojama kaip daiktavardis avis (i linksniuotė).


Nuo vienuolikos iki devyniolikos skaičiuojama sudurtiniais skaitvardžiais, sudarytais iš dviejų šaknų: skaitvardinės (vienuo-, dvy-, try-, keturio-…) ir veiksmažodinės -lik- (veiksmažodis likti). Šie skaitvardžiai nederinami, nekaitomi ir giminėmis. Jie (kaip ir dešimt) valdo kilmininką: vienuolika vyrų, trylika moterų. Linksnių galūnės, išskyrus galininką, sutampa su moteriškosios giminės daiktavardžio šaka vienaskaitos galūnėmis (o linksniuotė). Galininkas neturi nosinės: Nusipirkau vienuolika pieštukų. Linksnių formos nesutinka su turiniu: galūnės rodo vienaskaitą, o turinys – daugiskaitą.


Daugiau negu viena dešimtis skaičiuojama nekaitomais sudurtiniais skaitvardžiais:


dvidešimt                        šešiasdešimt


trisdešimt                        septyniasdešimt


keturiasdešimt                aštuoniasdešimt


penkiasdešimt                 devyniasdešimt


Skaičiai reiškiami ir įvairios struktūros samplaikomis, į kurias įeina ir paprastieji skaitvardžiai, ir dūriniai (sudurtiniai žodžiai). Juos galima vadinti sudėtiniais skaitvardžiais:


dvidešimt vienas, dvidešimt viena


trisdešimt vienas, trisdešimt viena


devyniasdešimt devyni, devyniasdešimt devynios


šimtas vienas, šimtas viena


šimtas dvidešimt vienas, šimtas dvidešimt viena


šimtas devyniasdešimt devyni, šimtas devyniasdešimt devynios


du šimtai vienas, du šimtai viena


du šimtai devyniasdešimt devyni, du šimtai devyniasdešimt devynios


dešimt tūkstančių du šimtai dvidešimt vienas, dešimt tūkstančių du šimtai dvidešimt viena


Skaitvardžiai šimtas, tūkstantis ir nelietuviškos kilmės (tarptautiniai) milijonas, milijardas, bilijonas, bilijardas ir kt. linksniuojami kaip (i)a linksniuotės daiktavardis vyras. Turi vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos galūnes. Tačiau skaičiais ir jie nekaitomi. Nepažeidžia bendros pagrindinių skaitvardžių taisyklės. Jų daugiskaita nereiškia tikslaus skaičiaus: susirinko šimtai žmonių, šimtų šimtai, tūkstančiai, milijonai. Daugiskaita reiškia neapibrėžtą daugybę. Jeigu reikia tiksliai skaičiuoti, sakoma: du šimtai, du tūkstančiai, du milijonai, trys šimtai, trys tūkstančiai, trys milijonai, keturi šimtai, keturi tūkstančiai, keturi milijonai ir t. t.


 


Dauginiai skaitvardžiai


Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daiktavardžiais, reiškiančiais skaičiuoti galimus daiktus, bet turinčiais tik daugiskaitos galūnę. Daromi su priesagomis -eji, -eri iš pagrindinių skaitvardžių:


vieneri, vienerios                          šešeri, šešerios


dveji, dvejos                                 septyneri, septynerios


treji, trejos                                   aštuoneri, aštuonerios


ketveri, ketverios                         devyneri, devynerios


penkeri, penkerios


Greta vieneri vienerios vartojama būdvardinę reikšmę turinčio skaitvardžio daugiskaita vieni vienos: Penki tvartai vienos durys.


Dauginiai skaitvardžiai kaitomi giminėmis ir linksniuojami kaip būdvardžiai žali žalios. Turi tik daugiskaitos formas, nes vartojami kaip daugiskaitos galūnes turinčių daiktavardžių pažyminiai:


Po trejų pralaimėtų rungtynių „Žalgiris“ pasiekė pergalę.


Ir Jurgis liko dar vieneriems metams namie. (J. Blt.)


Mūsų namuose yra devynerios durys.


Jam jau sukako aštuoneri metai.


 


Kuopiniai skaitvardžiai


Jais (kaip ir kitais kiekiniais skaitvardžiais) atsakoma į klausimą kiek?, bet neskaičiuojama. Tiesiog sakoma visuma kaip vienetas:


Laikom dvejetą arklių, trejetą karvių.


Išgyvenau septynetą metų.


Kuopiniai skaitvardžiai daromi iš pagrindinių ir dauginių su priesagomis -etas, -tas: dvejetas (: dveji), trejetas (: treji), ketvertas (: ketveri), penketas (: penki), šešetas (: šeši), septynetas (: septyni), aštuonetas (: aštuoni), devynetas (: devyni). Kaip matome, priesagą -tas turi tik ketvertas.


Pagal gramatines ypatybes – tai daiktavardiniai skaitvardžiai. Daiktų kiekį reiškia tik tie, kurie rodo visumą, susidedančią daugiau negu iš vieno. Ir todėl gramatikos skiria aštuonis kuopinius skaitvardžius.


Vienetas prie šios grupės prisijungia tik pagal gramatinius požymius: turi skaitvardinę šaknį, tą pačią priesagą, vienaskaitos vyriškosios giminės galūnę ir linksniuojamas (kaip ir visi kiti šios grupės žodžiai) daiktavardiškai pagal (i)a linksniuotę (vienetas, vieneto, vienetui… kaip vyras, vyro, vyrui). Visada vartojamas kaip daiktavardis: svorio, ilgio, mato vienetai.


Kuopiniai skaitvardžiai turi vidinę daugiskaitos reikšmę, bet vienaskaitos formą, skaičiais nekaitomi. Vienetas kaitomas ir skaičiais (vienetas vienetai). Bet esti situacijų, kad ir kuopiniai skaitvardžiai pavartojami kaip daiktavardžiai. Tada ir jie turi daugiskaitą:


Toli nuo griežėjo ima suktis dvejetai. Pasisuko vienas dvejetas, pasisuko antras; pasisuko kartu bent trys dvejetai; nesisuka nė vienas Mykoliukui vis tasia (tarm.: vis viena, vis tiek). (V.)


 


Trupmeniniai skaitvardžiai


Trupmeniniai skaitvardžiai reiškia matematikos vieneto (sveikojo skaičiaus) dalis. Todėl numanomo daiktavardžio dalis gramatinė giminė lemia ir trupmeninio skaitvardžio giminę.


Trupmeninius skaitvardžius sudaro samplaikos, kurių viena dalis (skaitiklis) – pagrindinis moteriškosios giminės skaitvardis, reiškiantis vieneto dalių skaičių, o kita (vardiklis) – kelintinis įvardžiuotinis moteriškosios giminės skaitvardis, reiškiantis vieneto dalies dydį:


viena antroji                             viena dešimtoji


viena šeštoji                              devynios dešimtosios


trys ketvirtosios                        dešimt šimtųjų


Jų struktūra priklauso nuo to, kiek ir kokias dalis reiškia. Dažniausiai vartojami trupmeniniai skaitvardžiai, sudaryti iš paprastųjų dėmenų (viena antroji) arba iš vieno paprastojo ir antro dūrinio (dvi šešioliktosios), tačiau yra ir sudėtingesnių struktūrų: dvidešimt penkios šimtosios ir kt.


Linksniuojamos ir skaitiklį, ir vardiklį reiškiančios dalys: skaitiklis – kaip atitinkami pagrindiniai moteriškosios giminės skaitvardžiai, o vardiklis – kaip įvardžiuotinis būdvardis geroji.


Prie trupmeninių skaitvardžių priskirtini ir mišriųjų skaičių pavadinimai: pusantro, pustrečio…


 


Kelintiniai skaitvardžiai


 


Kelintiniai skaitvardžiai susiję su pagrindiniais: šalia kiekvieno pagrindinio yra kelintinis, reiškiantis skaičiuojamąją daikto vietą eilėje. Šie skaitvardžiai yra vediniai iš pagrindinių su išlaikyta ar kiek pakitusia pamatinio žodžio forma ir priesaga -tas, -ta, rodančia vyriškąją ir moteriškąją giminę:


trečias, trečia


ketvirtas, ketvirta


penktas, penkta


šeštas, šešta


septintas, septinta


aštuntas, aštunta


devintas, devinta


dešimtas, dešimta


vienuoliktas, vienuolikta


dvidešimt penktas, dvidešimt penkta


šimtas dvidešimt penktas, šimtas dvidešimt penkta ir t. t.


Kelintinio skaitvardžio šaknies pakitimas yra fonetinio istorinio pobūdžio (trečias č tj prieš užpakalinės eilės balsį). Skaitvardžiai pirmas ir antras turi kitą šaknį, bet vis tiek susiję su pagrindiniais skaitvardžiais vienas, du (ir taip yra ne tik lietuvių kalboje).


Kelintiniai skaitvardžiai turi visas būdvardžiams būdingas gramatines ypatybes, išskyrus laipsniavimą. Jie kaitomi skaičiais, linksniais ir giminėmis, visi gali būti įvardžiuotiniai (pirmasis, -oji, antrasis, -oji, trečiasis, -oji ir t.t.) Pirmieji keli skaitvardžiai turi ir nederinamąją formą: pirma, antra, trečia, ketvirta, penkta, šešta…


Visi kelintiniai vyriškosios giminės skaitvardžiai linksniuojami kaip (i)a linksniuotės būdvardžiai geras arba žalias, o moteriškosios – kaip (i)o: gera, žalia


 
























































































Vienaskaita


 


Vyriškoji giminė


Moteriškoji giminė


V.


pirmas


trečias


pirma


trečia


K.


pirmo


trečio


pirmos


trečios


N.


pirmam


trečiam


pirmai


trečiai


G.


pirmą


trečią


pirmą


trečią


Įn.


pirmu


trečiu


pirma


trečia


Vt.


pirmame


trečiame


pirmoje


trečioje


Daugiskaita


 


Vyriškoji giminė


Moteriškoji giminė


V.


pirmi


treti


pirmos


trečios


K.


pirmų


trečių


pirmų


trečių


N.


pirmiems


tretiems


pirmoms


trečioms


G.


pirmus


trečius


pirmas


trečias


Įn.


pirmais


trečiais


pirmomis


trečiomis


Vt.


pirmuose


trečiuose


pirmose


trečiose


 


Šauksmininkas (kaip ir būdvardžių) sutampa su vardininku ir prireikus gali būti pavartotas (pirmas mokiny, pirmi mokiniai).


                 


Įvardžiuotiniai skaitvardžiai


 


Kelintiniai skaitvardžiai turi įvardžiuotines formas: pirmasis, -oji; antrasis, -oji; devintasis, -oji; penkiasdešimtasis, -oji… Jos vartojamos norint ką išskirti iš kitų.


Jis turėjo dvylika sūnų: vienuolika protingų, o dvyliktąjį - kvailį Joną.


Įvardžiuotiniai skaitvardžiai yra susidarę taip pat kaip ir įvardžiuotiniai būdvardžiai. Tokia pati ir jų rašyba.


     


            Sandara ir daryba


 


Pagal sandarą skaitvardžiai skirstomi į vientisiniu ir sudėtinius.


Vientisiniai skaitvardžiai yra tie, kuriuos sudaro vienas žodis: vienas, du vienuolika, penkiasdešimt… Sudėtiniai skaitvardžiai susideda iš kelių vientisinių skaitvardžių, vartojamų vienam skaičiui reikšti: dvidešimt du, trys tūkstančiai penkiasdešimt septyni…


Skaitvardžiai daromi tik iš skaitvardžių.


Pagal darybą skaitvardžiai gali būti paprastieji, priesaginiai, sudurtiniai ir sudėtiniai.


Priesaginiai yra kelintiniai, dauginiai ir kuopiniai skaitvardžiai.


penktas, septyneri, dveji, ketvertas, septynetas…


Sudurtiniai skaitvardžiai sudaryti iš dviejų skaitvardžių šaknų. Pirmasis skaitvardis – moteriškosios giminės galininko linksnis, antrasis – skaitvardis dešimt, neturintis galūnės.


dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt…


Esti ir kitaip sudarytų sudurtinių skaitvardžių: vienuolika, dvylika, trylika…


Sudurtiniai yra ir kai kurie trupmeniniai skaitvardžiai: pusantro, pustrečio, pusketvirto…


Sudėtiniai skaitvardžiai susideda iš kelių atskirų skaitvardžių.


dvidešimt aštuoni, penkiasdešimt keturi, trys penktosios, du šimtai keturiasdešimt šeši…


   


     Derinimas su daiktavardžiais; kaitymas


 


Skaitvardžiai dažniausiai vartojami su daiktavardžiais ir sudaro su jais žodžių junginį.


1. Vieni skaitvardžiai derinami su daiktavardžiais kaip būdvardžiai – giminėmis, skaičiais ir linksniais.


keturi namai, septyni sąsiuviniai, trečias mokinys, penkerios durys…


Tai būdvardiški skaitvardžiai. Jie kaitomi giminėmis ir linksniais, o kelintiniai – ir skaičiais. Kai kurių kelintinių skaitvardžių bei skaitvardžio vienas vartojama ir bevardė giminė: vienas, viena, viena; pirmas pirma, pirma; aštuntas, aštunta, aštunta…


2. Kiti skaitvardžiai nederinami su daiktavardžiais, o reikalauja kilmininko: dešimt (ko?) mokinių, vienuolika (ko?) arklių, šešetas (ko?) karių; pusantro (ko?) lito… Šie skaitvardžiai valdo daiktavardžius ir vadinami daiktavardiškais.


Daiktavardiški skaitvardžiai kaitomi skaičiais ir linksniais (dešimtis – dešimtys, dešimties, dešimčiai…) arba tik linksniais (trys, trijų, trims, tris…).


Yra ir nekaitomų skaitvardžių (dešimt, dvidešimt,… devyniasdešimt).


Skaitvardis sakinyje dažniausiai eina pažyminiu, rečiau – veiksniu, tariniu. Neretai skaitvardis su daiktavardžiu sudaro vieną sakinio dalį – dažniausiai aplinkybę arba veiksnį.


 


Skaitvardžių skyriai


 











Pagal reikšmę


Pagal sandarą


Pagal santykį su daiktavardžiu


Kiekiniai


Rodyk draugams

Rašyti komentarą