BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Daiktavardžių daryba

Daiktavardžių daryba


 


Daugiausia lietuvių kalbos daiktavardžių yra sudaroma su priesagomis. Galūnių vedinių yra žymiai mažiau, o mažiausiai daiktavardžių yra padaryta su priešdėliais.


Su priesagomis ir galūnėmis daiktavardžiai yra daromi iš įvairių kalbos dalių. Šių abiejų rūšių vedinių ir jų pamatinių žodžių reikšmės santykiai yra labai panašūs. Ir galūnių, ir priesagų vedinių darybos reikšmės dažnai esti vienodos arba labai artimos. Todėl aišku, kad ir galūnės vedinys, ir priesagos vedinys, jei jų darybos reikšmė yra ta pati, yra tos pačios darybos kategorijos, nors kito darybos tipo. Semantiniai ryšiai tarp išvestinių daiktavardžių ir jų pamatinių žodžių yra labai įvairūs ir sudėtingi. Skirstant vedinius į darybos kategorijas ir tipus, atsižvelgiama į pačias bendriausias jų darybos reikšmes, siauresnės leksinės-darybinės ar individualiosios darybos reikšmės neaiškinamos.


Formali priesaginių vedinių struktūra yra paprastesnė už galūnių vedinių struktūrą ta prasme, kad priesagos dažniausiai dedamos prie nepakitusios pamatinio žodžio šaknies, o galūnės dažnai reikalauja tam tikro fonologinio pamatinio žodžio šaknies pakitimo. Dėl to galūnių vedinių daryboje yra dažna šaknies balsių kaita, kiek retesnė – metatonija. Pvz.: išdaga (: išdegti), marka (: merkti), nuovarta (: nuversti), pjūvis (: pjauti, pjovė), saga (: segti), sargas (: sergėti), tvanas (: tvinti); alksna (: alksnis), bulvius (: bulvė), pašluostė (: pašluostyti), šiurpis (: šiurpti) ir t. t. Vardažodiniai priesagų ir galūnių vediniai dažniausiai daromi iš darybiškai neskaidomų pamatinių kamienų. Veiksmažodinių priesagų vedinių kamienai irgi daugiausia neišvestiniai. Galūnių vedinių pamatiniais žodžiais labai dažnai eina veiksmažodžiai, padaryti su priešdėliais.


Su priešdėliais daiktavardžiai daromi tik iš daiktavardžių. Daugiausia daiktavardžių yra pasidaroma su priešdėliais pa-, už-, ant-, prie-. Kitų priešdėlių (ap-, be-, iš-, į-, per-, po-, prieš-, pro-) yra po keletą vedinių. Priešdėlinių daiktavardžių darybos reikšmės daugeliu atvejų yra individualios, dažnai lemiamos priešdėlio reikšmės. Pvz.: antkapis „tai, kas ant kapo“, poveržlė ,,tai, kas po veržle“, priegalvis „tai, kas prie galvos“, apyrankė ,,tai, kas apie ranką“, daiktavardžiai nelaimė, nelaisvė, netvarka reiškia pamatiniu žodžiu pasakyto dalyko priešybę: beduonė, bekelė – pasakyto dalyko nebuvimą ir t. t. Didelė dalis priešdėlinių daiktavardžių priklauso tiems patiems semantiniams tipams kaip ir jų pamatiniai žodžiai: iš asmenų pavadinimų sudaromi kiek modifikuoti asmenų pavadinimai, iš laiką žyminčių daiktavardžių – laiką nusakantys vediniai. Pavyzdžiui, su priešdėliais gali būti sudaryti tokie asmenų pavadinimai: patėvis, protėvis, įdukterė, išdukterė, podukra, antžmogis, apydaktaris (plg.: tėvas, duktė, dukra, žmogus, daktaras). Tačiau asmens pavadinimas nėra šių žodžių darybos reikšmė. Tik daiktavardžiuose bekelnis, bepirštis, betvarkis galima įžiūrėti darybinę asmens pavadinimo reikšmę. Šios rūšies vedinių darybos reikšmė yra siauresnė ir priklauso nuo priešdėlio reikšmės: priešdėlių apy-, pa- vediniai (apydaktaris, pameistrys) žymi asmenį, menkiau išmanantį savo darbą už pamatiniu žodžiu pasakytą asmenį, priešdėlio ant- vediniai (antžmogis) – asmenį, viršesnį už tą, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu. Priešdėlių pa-, iš-, į- daiktavardžiai pavadina tikrus ar netikrus pamatiniu žodžiu nusakytų asmenų gimines (patėvis, pabrolys, podukra, išdukterė).


Su šiais priešdėliais galima sudaryti vedinius, nusakančius laiką: pavakarė, povakaris, priešvakaris, perpiečiai, išnakčiai. Bet visų jų pamatiniai žodžiai taip pat žymi laiką (plg.: vakaras, pietūs, naktis).


                                            


 






  Priesagų ir galūnių vediniai

















































































































































































































































































































































































































































































































Darybos formantas


Pamatinis žodis


Pavyzdžiai


priesaga


galūnė


Veiksmų pavadinimai


-imas


 


įvairios reikšmės veiksmaž.


(išskyrus tuos, kurių bendratyje


-yti, o būt. k. l. kamienas priesagos neturi)


augimas, ieškojimas, rengimasis


-ymas


 


įvairios reikšmės veiksmaž.


(tik su -yti, kurių būt. k. l. priesagos neturi)


rašymas, valymas, mokymasis


 


-a


įvairios reikšmės veiksmaž.


apklausa, pajuoka, kaita


 


-is (vienkartinis veiksmas)


įvairios reikšmės veiksmaž.


poelgis, užpuolis, kirtis


-tis


 


įvairios reikšmės veiksmaž.


lemtis trintis


-esys


 


veiksmaž. (garsų ir būsenos)


liūdesys, ūžesys


-smas


 


veiksmaž. (garsų ir būsenos)


džiaugsmas, trenksmas


-ulys


 


veiksmaž. (fiziologinių procesų ir būsenos)


kosulys, svaigulys


-yba (-bos)


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


dalybos, statyba


-tynės


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


lenktynės, peštynės


-sena (veiksmo atlikimo būdas


 


įvairios reikšmės veiksmaž.


eisena, šukuosena


 


-as


įvairios reikšmės veiksmaž.


atsakas, juokas


 



įvairios reikšmės veiksmaž.


išmonė, sopė


Veikėjų pavadinimai


-tojas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


artojas, mokytojas


-ėjas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


sėjėjas, veikėjas


-ėlis


menki-namasis atspalvis


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


apsnūdėlis, išdykėlis


-ikas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


grobikas, švilpikas


-lys


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


kranklys, cyplys, bet seklys


-alas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


plepalas, tarškalas


 


-a


įvairios reikšmės veiksmaž.


spauda, užuomarša


-ūnas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


keikūnas, pataikūnas


-tinis


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


auklėtinis, megztinis


-ovas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


palydovas, varovas


-alius


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


tauškalius, šaukalius


-eklis

menki-namasis atspalvis

 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


bambeklis, zirzeklis


-ynė


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


pliauškynė, tauškynė


 


-is, -ė (-ys,


)


įvairios reikšmės veiksmaž.


plepys,-ė, žliumbis,-ė, čirškė


 


-as


įvairios reikšmės veiksmaž.


sargas, naras


 


-(i)us, -ė


įvairios reikšmės veiksmaž.


terlius,-ė


Veiksmo rezultato pavadinimai


 


-a (-os)


įvairios reikšmės veiksmaž.


nuosėda, skalda


 


-as


įvairios reikšmės veiksmaž.


užrašas, graužas


-inys


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


grindinys, rašinys


 


-is (-ys)


įvairios reikšmės veiksmaž.


grobis, atspindys


-alas


 


veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)


skiedalas, viralas


-muo


 


veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)


dalmuo, dėmuo


-tas


 


veiksmaž. (dažniausiai aktyvaus veiksmo)


pluoštas, raštas


-ulys (-iai)


 


veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)


krešulys, krituliai


-ėsis (-iai)


 


veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)


degėsis, griuvėsiai


-snis, (-ys)


 


veiksmaž. (savaiminio veiksmo ir būsenos)


kepsnys, dribsnis


 



įvairios reikšmės veiksmaž.


riekė, brydė


-inis


 


būt. k. l. neveik. r. dalyvis


megztinis, suktinis


Įrankių pavadinimai


-tuvas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


imtuvas, skeltuvas


-iklis


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


jungiklis, variklis


 


-as


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


apavas, šluostas


-tas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


kaltas, varžtas


-tukas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


pieštukas, trintukas


-alas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


uždangalas, apmušalas


-yklė


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


pustyklė, rodyklė


-tuvė


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


keptuvė, trintuvė


-eklis


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


grūdeklis, žarsteklis


-klas


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


arklas, irklas


-klė


 


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


važiuoklė, vėduoklė


 


-a


veiksmaž. (aktyvaus veiksmo)


pakaba, įmova


Vietų pavadinimai


-ynas


 


daiktav.


eglynas, žirgynas


-ynė


 


daiktav.


būdv.


veiksmaž.


purvynė, kirmėlynė


dykynė, žydrynė


landynė, maudynė


-inė


 


daiktav.


malkinė, sviestinė


-ykla


 


veiksmaž.


mokykla, siuvykla


-tuvė


 


veiksmaž.


dirbtuvė, spaustuvė


-uma


 


būdv.


dykuma, plokštuma


-iena


 


daiktav. (kultūrinių augalų pavadinimai)


rugiena, bulviena


-idė


 


daiktav. (naminių gyvulių pavadinimai)


karvidė, veršidė)


-ija


 


daiktav. (asmenų pavadinimai)


girininkija, eigulija


-ystė


 


daiktav. (asmenų pavadinimai)


karalystė, kunigaikštystė


 


-a


veiksmaž.


daiktav.


būdv.


prieglauda, perėja


alksna „alksnynas“


klampa „klampynė“


 


-is


veiksmaž.


guolis


Ypatybių pavadinimai


-umas


 


laipsniuojami būdv., neveik. ar reikiamybės dal.


aukštumas, gerumas, lankomumas, būtinumas


-ybė


 


laipsniuojami būdv., neveik. ar reikiamybės dal.


daiktav.


aukštybė, gerybė, būtinybė


brolybė, pilietybė


 


-is


laipsniuojami būdv.


grožis, tamsis


-ystė


 


daiktav. (asmenų pavadinimai)


laipsniuojami būdv.


jūreivystė, daržininkystė


jaunystė, kvailystė


-enybė


 


laipsniuojami būdv.


brangenybė, sunkenybė


-ulys


 


laipsniuojami būdv.


godulys, nuobodulys


-atvė


 


laipsniuojami būdv.


jaunatvė, senatvė


-ovė


 


laipsniuojami būdv.


daiktav.


gerovė, bendrovė


vergovė


 


-a


laipsniuojami būdv.


drąsa, tyla


 


-as


laipsniuojami būdv.


narsas, tvankas


Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai


asmenų pavadini-


mai pagal


a) profe-


siją,


b) išskir-


tinę ypa-


tybę


-ininkas


-ininkė


 


daiktav.


 


 


būdv. ir skaitv.


a) darbininkas,-ė, šeimininkas, -ė, paštininkas,-ė


b) smurtininkas,-ė


a) pirmininkas,-ė


b) raitininkas,-ė


 


-ius


daiktav.


a) račius, kurčius


b) kurpius, duonius


kušlius, kurčius


asmenų,


gyvų būtybių, ar šiaip dalykų pavadini-


mai pagal būdingą ypatybę


-uolis


 


būdv.


daiktav.


darbštuolis,-ė,


gudruolis, -ė


turtuolis, meduolis


-ūnas


 


būdv.


daiktav.


ėdrūnas, plėšrūnas


klastūnas


-okas


 


skaitv.


būdv.


daiktav.


pirmokas,-ė


naujokas,-ė


variokas


-eiva


 


būdv.


gudreiva, šventeiva


-očius


 


daiktav.


būdv.


galvočius, ūsočius


gudročius


 


-is (-ys)


būdv.


žilis, žvairys


 



būdv.


plikė, striukė


asmenų pavadini-


mai pagal kilimo ar gyvena-


mąją vietą


-ietis,-ė


 


daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)


amerikietis,-ė,


kaunietis,-ė


-iškis,-ė


 


daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)


klaipėdiškis,-ė, ukmergiškis,-ė


-ėnas,-ė


 


daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)


kupiškėnas,-ė, romėnas,-ė


 


-is, -ė


daiktav. (gyvenamųjų vietų pavadinimai)


linkuvis „linkuvietis“,


 lietuvis,-ė


asmenų ar


gyvūnų pavadi-


mai pagal lyties skirtumą


-ienė


 


daiktav. (vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai


brolienė, Jonienė, gandrienė, zuikienė


 



daiktav. (vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai


elnė, kalakutė


-inas


 


daiktav. (moteriškosios giminės gyvūnų pavadinimai)


katinas, stirninas


augalų stiebų pavadini-mai


-ienojas


 


daiktav. (augalų pavadinimai)


bulvienojas, bruknienojas


-ojas

 

daiktav. (augalų pavadinimai)


Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. mazai informacijos.

Rašyti komentarą