BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Būdvardžių daryba


Būdvardžių daryba


 


Būdvardžiai, kaip ir daiktavardžiai, dažniausiai yra padaromi su priesagomis. Priesaginiai būdvardžiai daromi iš daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių ir dalyvių. Pamatiniai daiktavardžiai ir būdvardžiai dažniausiai esti neišvestiniai, pamatiniai veiksmažodžiai – ir neišvestiniai, ir išvestiniai {dažniausiai padaryti su priešdėliais).


Galūnių darybos būdvardžiai dažniausiai daromi iš veiksmažodžių. Dariausia yra galūnė -us (-i), kiek mažiau pasidaroma būdvardžių su galūne -as (-a). Sudarant veiksmažodinius būdvardžius su galūnėmis, labai dažnai keičiamas pamatinio žodžio šakninis balsis, pvz.: išlaidus (: išleisti), nuostabus (: nustebti), išsamus (: išsemti), paslankus (: paslinkti), palaidas (: paleisti), praviras (: praverti), talpus (: tilpti). Su priešdėliais būdvardžių sudaroma labai nedaug. Literatūrinėje kalboje pasidaroma būdvardžių tik su priešdėliais apy- ir po-.


Būdvardžių darybinės reikšmės visų pirma priklauso nuo to, iš kokios kalbos dalies jie yra padaryti. Pavyzdžiui, visi veiksmažodinės kilmės būdvardžiai žymi ypatybę, susijusią su veiksmu: arba a) ypatybę, kilusią iš veiksmo rezultato (panašiai kaip būtojo kartinio laiko dalyvis), arba b) ypatybę, kilusią iš paties veiksmo, rodančią sugebėjimą tą veiksmą atlikti. Pvz.: a) aklas (: akti), atviras (: atverti), palaidas (: paleisti), seklus (: sekti), silpnas (: silpti); b) gėringas (: gerti), išlaidus (: išleisti), kalbus (: kalbėti), patrauklus (: patraukti), taiklus (: taikyti). Tokias reikšmes gali turėti ir priesagų, ir galūnių vediniai. Dauguma būdvardžių, padarytų iš būdvardžių, žymi tam tikrą ypatybės laipsnį. Tai įvairių priesagų ir priešdėlių (apy-, po-) vediniai.


Kai kurių būdvardžių darybos reikšmę nulemia priesaga. Išskiriamosios (rūšinės), t. y. negalinčios laipsniškai keistis (didėti ar mažėti), ypatybės pavadinimai yra sudaromi iš įvairių kalbos dalių, bet tik su tam tikrais afiksais (su jais nesudaromi kitų reikšmių būdvardžiai).


Be to, reikia pasakyti, kad dabartinėje lietuvių kalboje yra labai daug būdvardžių, kurių daryba jau labai neryški, nes jų semantiniai ryšiai su pamatiniais žodžiais menkai tejuntami, pvz.: kilnus (: kilti), gudrus (: gusti), aukštas (: augti), stiprus (: stipti), tikslus (: tikti), gyvas (: gyti) ir t. t. Tokie žodžiai jau dažnai laikomi darybiškai neskaidomais.


 






























































































































































































































































































Darybos formantas


Pamatinis žodis


Pavyzdžiai


priesaga


galūnė


priešdėlis


Ypatybės, kilusios iš veiksmo ar veiksmo rezultato, pavadinimai


ypatybė, kilusi iš veiksmo rezultato

 

-as


 


veiksmaž.


atdaras, palaidas


-ius


 


 


veiksmaž.


duslus, seklus


-nas


 


 


veiksmaž.


drėgnas, silpnas


-tas


 


 


veiksmaž.


girtas, riestas


 


-us


 


veiksmaž.


kilus, sandarus


ypatybė, kilusi iš paties veiksmo


 


-us


 


veiksmaž.


kalbus, nuolankus


-lus


 


 


veiksmaž.


auglus, patrauklus


-mus


 


 


veiksmaž.


įsakmus


-nus


 


 


veiksmaž.


paklusnus


-snus


 


 


veiksmaž.


kvapsnus


-ingas


 


 


veiksmaž.


gėringas


Ypatybės atspalvių pavadinimai


ne visai pilas ypatybės kiekis


-okas


 


 


laipsniuojami būdv.


brangokas, kietokas


 


 


apy-


laipsniuojami būdv.


apygeris, apyšaltis


 


 


po-


laipsniuojami būdv.


pogražis, poamžis


didesnis ypatybės kiekis


-otas


 


 


laipsniuojami būdv.


kumpotas, klampotas


-inas


 


 


laipsniuojami būdv.


aklinas


-ingas


 


 


laipsniuojami būdv.


didingas, meilingas


-iškas


 


 


nelaipsniuojami būdv.


bejėgiškas, vidutiniškas


-svas, -švas


(mažesnis ypatybės intensyvumas)


 


 


laipsniuojami būdv.


melsvas, pilkšvas


didinamoji reikšmė ir maloninis atspalvis


-utis


 


 


laipsniuojami būdv.


jaunutis (medelis)


-ulis


 


 


laipsniuojami būdv.


apskritulis (pieštukas)


-ukas


 


 


laipsniuojami būdv.


apskritukas (vaikutis)


-ytis


 


 


laipsniuojami būdv.


plonytis, mažytis


-ylis


 


 


laipsniuojami būdv.


mažylis


Daiktavardžių ypatybių pavadinimai (ypatybių, susijusių su pamatiniu žodžiu reiškiamais dalykais, pavadinimai)


paviršiaus ypatybė


-ėtas


 


 


daiktav. (ė kamien.)


dėmėtas, raukšlėtas


-ytas


 


 


daiktav. (i kamien.)


akytas, dantytas


-otas


 


 


daiktav. (o kamien.)


kuprotas, rasotas


-(i)uotas


 


 


daiktav. (a kamien.)


kampuotas, spygliuotas


-inas


 


 


daiktav.


dulkinas, suodinas


-iškas


 


 


daiktav.


 


įv.


šuniškas (gyvenimas)


arkliškas (juokas)


maniškas (būdas)


-ingas (gausinga ypatybė)


 


 


daiktav.


lietingas, triukšmingas


vidinė ypatybė


-uistas


 


 


daiktav.


liguistas


-ūstas


 


 


daiktav.


miegūstas


-ylas


 


 


daiktav.


akylas, ausylas


 


-us


 


daiktav.


lobus (žmogus)


 


 


 


 


sakus (medis)


Išskirtinių (rūšinių) ypatybių pavadinimai


-inis


 


 


daiktav.


 


veiksmaž. (neveikiam. dalyvis)


būdv.


skaitv.


priev.


geležinis (lankas), plytinė (spalva)


pašarinės (žolės), laukinė (antis)


lenktinis (peilis), draustinė (giria)


ūminės (ligos), lyginis (skaičius)


penkiolikinė (mergaitė)


tiesioginė (reikšmė)


-utinis


 


 


daiktav.


vidutinis (ūgis)


-iškis


 


 


daiktav.


uteniškis (Jonas)


-ykštis


 


 


daiktav.


pernykštės (bulvės)


-opas


 


 


skaitv.


dvejopas (būdas)


-ainis


 


 


skaitv.


dešimtainės (trupmenos)


 


-is


 


būdv.


jaunis (brolis), pilkės (žąsys)


 


Sudurtinių būdvardžių daryba yra labai panaši į sudurtinių daiktavardžių darybą. Pagrindiniu (antruoju) jų dėmeniu eina dažniausiai neišvestiniai daiktavardžio, būdvardžio ar veiksmažodžio kamienai, pirmuoju gali eiti visų kalbos dalių, turinčių savarankišką leksinę reikšmę, kamienai. Yra ir tokių sudurtinių būdvardžių, kurių antruoju sandu eina ne kamienas, o visas žodis. Dažniausiai tai būna būdvardis, padarytas su priesaga -inis, -inė, pvz.: daugianacionalinis, daugiaserijinis.


Sudurtiniai būdvardžiai gali būti sudaromi be jungiamųjų balsių (svetimšalis, pusnuogis, didpilvis, baltkriaunis, raudonveidis) arba su jungiamaisiais balsiais a, ia (aštuoniasienis, daugiavaikis, greitakojis, plačialangis, riestanosis, savanaudis). Visi jie sudaromi su galūnėmis -is, -ė.


 







































































































I. Prijungiamieji, arba determinatyviniai, dūriniai


1. Su pagrindiniu vardažodiniu sandu (nusakomieji)


Pagrindinis sandas


Apibrėžiamasis sandas


Pavyzdžiai


I


II


I


II


 


daiktav.


būdv.


 


baltariešis (veršiukas), baltakriaunis (peiliukas)


 


daiktav.


daiktav.


 


ožkavilnė (avis), karklakarnės (vyžos)


 


daiktav.


skaitv.


 


antrametis (augalas), dvižagris (plūgas)


 


daiktav.


įv.


 


šiųmetė (telyčia)


 


daiktav.


dalyvis


 


aplėpausis (šuo), lektaragė (avelė)


 


būdv.


būdv.


 


baltmargis (šuo), juodbėris (arklys)


 


būdv.


priev.


 


pusiaužalė (mėsa), pusaklis (šuo)


2. Su pagrindiniu veiksmažodiniu sandu (valdomieji)


Pagrindinis sandas


Valdomasis sandas


Kas rodoma valdomuoju sandu


Pavyzdžiai


I


II


I


II


 


veiksmaž.


daiktav.


 


veiksmo objektas


bulviskutis (peilis), akmenvertis (vyras)


 


veiksmaž.


būdv.


(ar priev.)


 


veiksmo ypatybė


sausvirės (bulvės)


 


veiksmaž.


skaitv.


 


 


dvigulė (lova), dvilypis (pomidoras)


II. Sujungiamieji, arba kopuliatyviniai, dūriniai


I sandas


II sandas


Pavyzdžiai


daiktav.


daiktav.


šilkavilnis (avinėlis)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą